Plokščiapėdystė

Plokščiapėdystė: ką svarbu apie ją žinoti?

Plokščiapėdystė kitaip dar vadinama pilnapėdyste arba pilnapadyste. Tai – dažniausiai diagnozuojama pėdos deformacija, kuri susiformuoja išlaisvėjus pėdos sąnarius fiksuojantiems raiščiams ar susilpnėjus raumenų tonusui. Šis sveikatos sutrikimas tikrai nėra toks retas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: net septyni iš dešimties mūsų šalies gyventojų kenčia nuo plokščiapėdystės. Taigi, jei norite šios ligos išvengti, svarbu laiku pastebėti jos simptomus, ir kuo skubiau kreiptis į specialistus.
Ploksciapedyste ka svarbu apie ja zinoti

Kodėl išsivysto plokščiapėdystė?

Plokščiapadystė gali būti ne tik įgyta, bet taip pat ir įgimta. Jos vystymuisi gali turėti įtakos kaulų lūžiai, patirtos traumos (plyšę ar patempti raiščiai), įvairios ligos (cukrinis diabetas, insultas, reumatoidinis artritas) bei netinkamos avalynės avėjimas (specialistai pataria rinktis tik idealiai tinkančią avalynę, vengti pernelyg dažno aukštakulnių ir lygiapadžių batų avėjimo). Svarbu žinoti, kad visi kūdikiai gimsta turėdami plokščias pėdas: pėdos visiškai susiformuoja tik septintaisiais vaiko gyvenimo metais. Taisyklingam pėdos formavimuisi didelę įtaką turi vaiko fizinė veikla: svarbu pasirūpinti, kad jis pakankamai daug judėtų (vaikščiotų, plaukiotų, važinėtų dviračiu, ir t.t.), vaikščiotų basomis įvairiais paviršiais (per smėlį, žolę, ir t.t.) Ne ką mažiau svarbu ir tai, kokia avalynė bus parenkama: rekomenduojama vengti pirkti dėvėtus batus, ir pakankamai dėmesio skirti tinkamai pėdos padėčiai. Nors tėveliai gana dažnai teisinasi, kad vaikai auga labai greitai, todėl avalynė reikalauja tikrai nemažų išlaidų, tačiau rizikuoti vaiko sveikata taip pat nereikėtų. Geriausiu pasirinkimu visada yra speciali ortopedinė avalynė, kuri užtikrina tinkamą pėdos padėtį ir nekliudo normaliam pėdos vystymuisi.

Pirmieji plokščiapėdystės simptomai

• Juntamas kulno, kulkšnies ir blauzdos skausmas;
• Vargina nugaros, klubo arba kelio skausmas;
• Laikysena tapo pakitusi;
• Juntamas bendras pėdų nuovargis.
Suaugę pacientai plokščiapėdystę nesunkiai nustato savarankiškai, tačiau tinkamą gydymą gali skirti tik specialistai. Plokščiapadystė gali būti diagnozuojama tiesiog apžiūros metu arba atliekant specialius tyrimus (pavyzdžiui, gali būti atliekama rentgenograma arba kompiuterinė plantograma). Kartais gali pagelbėti ir paciento batų apžiūra: įvertinus jų dėvėjimosi žymes, galima gauti nemažai naudingos informacijos. Diagnozavus plokščiapėdystę ortopedas skiria specialius ortopedinius vidpadžius bei supažindina su gydymo galimybėmis.

Kaip išvengti plokščiapėdystės?

• Vaikščiokite basomis įvairiais paviršiais (tai padės sutvirtinti kojų raumenis ir raiščius);
• Pasirūpinkite, kad avalynė jums idealiai tiktų, dienos metu raskite galimybę persiauti kitus batus;
• Atlikite pėdų ir kojų pirštų lavinimo pratimus;
• Karts nuo karto apsilankykite masažo salone, kuriame bus atliekamas pėdų masažas;
• Apsilankykite pas ortopedą, kuris įvertins jūsų pėdų būklę, prireikus paskirs specialius vidpadžius.

Kaip isvengti ploksciapedystes

Taigi, rūpinkitės savo pėdomis, ir pasistenkite, kad avalynė būtų kiek įmanoma patogesnė ir jums idealiai tiktų. Nors speciali ortopedinė avalynė kainuoja brangiau, tačiau rizikuoti savo sveikata tikrai nereikėtų: jei avalynė jums tiks idealiai, plokščiapadystės bus galima išvengti.

Komentaras

Būkite pirmas ir palikite savo nuomonę

Palikti komentarą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.