Plokščiapėdystė

Kiekvieną dieną didžiąją dalį laiko praleidžiame ant kojų – einame į darbą, gaminame valgyti, sportuojame ir apskritai judame. Dalį apkrovos, tenkančios mūsų keliams, klubams bei nugarai, lemia pėdos, jų biomechanika ir funkcinės savybės (raiščių, raumenų ir sausgyslių būklė). Galima sakyti, jog pėdos yra lyg namo pamatas: jei jis tinkamai pastatytas, tai ir sienos su stogu stovės patikimai.

Mažėjant pėdos skliautui, kai vidinė dalis beveik ar visiškai remiasi į žemę, formuojasi plokščia pėdos forma ir išsivysto plokščiapėdystė, dar žinoma kaip pilnapadystė.

Ši būklė gali būti diagnozuota vos gimus (įgimta) arba susiformuoti gyvenimo eigoje (įgyta).

 

 

Plokščiapėdystės priežastys

  • Įgimtos priežastys. Lemia genetiniai veiksniai, taip pat gali pasireikšti dėl tokių ligų kaip reumatoidinis artritas, cerebrinis paralyžius, nervų ir raumenų sistemos ligos, spina bifida, cukrinis diabetas ar tiesiog nutukimas. Mamos, besilaukiančios pirmagimių, turėtų atkreipti dėmesį į savo pėdas.
  • Įgytos plokščiapėdystės priežastys yra struktūrinės arba funkcinės. Tai reiškia, jog dėl skliautų sumažėjimo kalta kadaise įvykusi trauma (gan dažnas čiurnos pasukimas), sukėlusi kaulinių struktūrų pokytį (kaulinės sąaugos), raiščių laisvumas ar pėdos ir blauzdos raumenų sutrumpėjimas, silpnumas, disbalansas.

Pėda turi 3 skliautus: skersinį, šoninį, vidinį (išilginį).

Galimos plokščiapėdystės pasekmės

Pėdos skliautai sukuria spyruoklinį, amortizacinį efektą, kai judame, ir padeda tolygiau paskirstyti apkrovą, tenkančią keliams ir klubams. Pati pėda turi būti mobili ir stabili, kad gebėtų išlaikyti skliauto formas einant nelygiais paviršiais (pavyzdžiui, gamtoje).

Įgyta plokščiapėdystė gali lemti greitesnį kelio ar klubo sąnario kremzlinio audinio susidėvėjimą. Didesnė ašinė apkrova lemtų ir stuburo sąnarinių diskų dehidrataciją, o tai gali sukelti osteochondrozę. Didėja tikimybė patirti apatinės galūnės lūžius, kelio bei čiurnos sąnarių raiščių patempimus, klubinės blauzdos juostos sindromą ar plantarinį fascijitą.

Plokščiapėdystės gydymas

Jei jaučiate šiuos simptomus, jums reikėtų apsilankyti pas kineziterapeutą:

  1. Greitas pėdų nuovargis pavaikščiojus ar pastovėjus.
  2. Pėdos apatinės ar nugarinės dalies skausmas / diskomfortas.
  3. Sunku išstovėti pasistiebus ar ant kulnų.
  4. Kelių / klubų ar nugaros skausmas ilgiau pavaikščiojus ar pastovėjus.

Šių problemų diagnozei kartais naudojamas rentgenas ar atliekami kompiuterinės tomografijos tyrimai. Vis dėlto dažnu atveju kineziterapeutas gebės diagnozuoti plokščiapėdystę tiesiog per apžiūrą, naudodamasis specialiais kineziterapiniais testais ar apžiūrėjęs paciento avalynės padą. Problemos sprendimas priklauso nuo priežasties, sukėlusios pėdos skliauto sumažėjimą.

Dažniausi gydymo būdai:

  • Skausmo mažinimas naudojant elektros stimuliaciją ir masažą (padeda nuraminti sudirgusią nervų sistemą).
  • Pėdos, čiurnos sąnarių mobilizacija (aktyvi ir pasyvi).
  • Dinaminiai čiurnos stabilizavimo pratimai.
  • Kinezioteipavimas (proprioreceptorių aktyvavimas, suteikiantis čiurnos sąnario tvirtumo jausmą).
  • Atitinkami stiprinimo ir tempimo pratimai – pagrindiniai principai, kurių laikantis galima vėl suformuoti normalius pėdos skliautus.
  • Vaikščiojimas basomis.
  • Ortopediniai vidpadžiai, kurie padeda formuoti normalų skliautą.
  • Čiurnos įtvaras ir aktyvios veiklos ribojimas esant ūmiam skausmui.

Ko tikėtis pirmo vizito metu?

Apsilankymo metu įsitikintume, ar Jūsų jaučiamas skausmas yra dėl plokščiapėdystės sukeltų padarinių. Diagnozavę šį ortopedinį sutrikimą pirmiausia siektume nuraminti nervų sistemą, kuri dirginama dėl nuolat juntamo skausmo. Sutrumpėjusių raumenų, fascijos masažas, elektrostimuliacija, kinezioteipavimas yra pagrindinės priemonės, padedančios sumažinti diskomfortą.

Padėtume pasirinkti tinkamą čiurnos sąnario įtvarą bei ortopedinius vidpadžius (jei jie bus būtini), paaiškintume, kokių veiklų geriau vengti, supažindintume su Jūsų problema, kad dienos metu, prireikus, galėtumėte patys sau pagelbėti. Ilgainiui gydymo eiga pereitų į aktyvesnius metodus: pėdos sąnario mobilizaciją, raumenų bei sausgyslių tempimo, stiprinimo ir dinaminius čiurnos stabilizacijos pratimus.

Įdomūs faktai

  • Žmogaus pėda turi 33 sąnarius, kuriuos sudaro 26 kaulai ir jungia daugiau nei 100 raumenų, sausgyslių ir raiščių kartu sudėjus.
  • Apie 20 % žmonių populiacijos turi nevisiškai išsivysčiusius pėdos skliautus vienoje ar abiejose pėdose, bet tai ne visada lemia skausmą.
  • Vaikams iki 7–8 metų sunku nustatyti plokščiapėdystę, kadangi augant po skliautais susidaro storokas riebalinio audinio sluoksnis, kuris gali paslėpti besiformuojančius pėdos skliautus.

Komentaras

Būkite pirmas ir palikite savo nuomonę

Palikti komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.