Juosmens srities skausmas – Lumbalgija

Naujausių tyrimų duomenimis pasaulyje nugaros skausmą patiria apie 80% suaugusiųjų, o net 70% tokių skausmų pasireiškia būtent apatinėje (juosmeninėje) nugaros dalyje. Kasmet į medikus kreipiasi vis jaunesni pacientai, besiskundžiantys nugaros apatinės dalies skausmu.

Lumbalgija – tai nugaros apatinės dalies skausmas, pasireiškiantis, kaip stuburo ir apie jį esančių audinių (odos, poodžio, raumenų), giliųjų audinių (raiščių, sąnarinių kapsulių, sausgyslių) refleksinis atsakas. Lumbalgijos pasireiškimo projekcija sutampa su nugarinio nervo užpakalinės šakos inervacijos zona. Ši būklė pasireiškia pažeidus Th12-L1, L1-L2, L2-L3, L4-L5 judesio segmentus (tarpslankstelinių diskų, sąnarių, raiščių, raumenų, pačių slankstelių trauma, mikrotraumos bei ryški lydinti degeneracija). Lumbalogija siejama su juosmens stuburo judesio skausmu, ribotumu ir disfunkcija, segmento (-ų) funkciniu sutrikimu.

Lumbalgijos eiga gali būti ūminė, poūmė arba lėtinė. Nugaros skausmas klasifikuojamas pagal trukmę:

  • Ūmus nugaros skausmas: mažiau nei 6 savaitės.
  • Poūmis nugaros skausmas: nuo 6 iki 12 savaičių.
  • Lėtinis nugaros skausmas: daugiau nei 12 savaičių.

Nugaros apatinės dalies skausmo simptomai:

  • Bukas skausmas – jaučiami raumenų spazmai, maudimas, spaudimas, veržimo jausmas, judesių ribotumas, apsunkęs dubuo, kryžkaulis, klubai.
  • Skausmas, plintantis į apatines galūnes – šlaunyje, sėdmenyje, blauzdoje ar pėdoje jaučiamas aštrus, deginantis, dilgčiojantis skausmas.
  • Skauda ilgai pasėdėjus – dėl ilgalaikės statinės padėties ar raumenų ir sąnarių disfunkcijos, kūnas nebegeba išlaikyti neutralios ir taisyklingos nugaros padėties. Tokiu atveju kūnas įtraukia į darbą kompensatorinius raumenis ir raiščius, todėl jie pervargsta ir atsiranda skausmas.
  • Ūmus skausmas ryte, pavaikščiojus palengvėja – taip atsitinka dėl didesnės vandens koncentracijos tarpslanksteliniame branduolyje, kuri, esant disfunkcijai po nakties, fiziškai gali remti aplinkines struktūras ar audinius. Kartais tokiai savijautai įtakos gali turėti ir miegojimo padėtis.

Daktaras ortopedas, nugaros chirurgas John Peloza straipsnyje „Lower Back Pain Symptoms, Diagnosis, and Treatment“ (2017 m.) nugaros skausmo priežastis skirsto į:

  • Tarpslankstelinio disko išvarža;
  • Degeneracinės tarpslankstelinio disko ligos;
  • Facetinių sąnarių disfunkcija;
  • Dubenkaulinio kryžkaulinio sąnario disfunkcija;
  • Stuburo kanalo stenozė;
  • Spondiliolistezė;
  • Osteoartritas;
  • Struktūrinės deformacijos;
  • Traumos;
  • Kompresiniai lūžiai;
  • Infekcijos;
  • Augliai;
  • Autoimuniniai sutrikimai;

Nugaros apatinės dalies skausmo biomechaninės priežastys:

  • Ydinga kūno padėtis, atsirandanti dėl ilgalaikės statinės padėties;
  • Sėdimas darbas ilgiau nei 6 val. per dieną;
  • Stovimas darbas (salės darbuotojai, kirpėjos, kt.);
  • Padėtys ir darbai, kurie reikalauja pasikartojančių judesių.

Dėl šių priežasčių vystosi raumenų ir kitų sutruktų disbalansas, o dėl to keičiasi kūno apkrovos ir atramos taškai. Ilgainiui kūnas nebesugeba išlaikyti tam tikros padėties, nes pervargsta raumenys, vystosi raumenų disbalansas. Pradedame jausti raiščių skausmus, maudimą, padidėja traumų rizika, o kūnui tenka papildomas darbo krūvis. Pervargusių ar pertemptų raumenų darbą perima kiti raumenys ir struktūros, kurios tam nėra pasiruošusios.

Dažnai nugaros apatinės dalies skausmas sukelia aplinkinių audinių ir struktūrų funkcijos pokyčius, skausmai ar įtampa pasireiškia krūtininėje stuburo dalyje, aplink mentis, kaklo ar pečių juostos srityse. Tad būtina atlikti visus reikiamus testus ir įvertinti ne tik nugaros apatinės dalies mobilumą, raumenų ar raiščių būklę, bet ir dubens, kryžkaulio funkcijas bei krūtininę nugaros dalį.

2012 m. mokslinis tyrimas (jame analizuotos 1980-2009 m.  publikacijos ir aptarti 54 šalių atvejai) atskleidė, kad dažniausiai nuo nugaros apatinės dalies skausmo kenčia 40-80 m. moterys.

Atsižvelgiant į būklę, kuri vertinama pirminės konsultacijos metu, gydytojas skiria kineziterapijos gydymą, derinamą su tradiciniu medikamentiniu vaistų nuo skausmo ar uždegimo vartojimu. Pagal sutrikimo pobūdį taikomos: kietųjų ir minkštųjų audinių mobilizacijos, juosmens ar kitų segmentų tempimas, gydymas judesiu ar padėtimi, trigerių terapija, elektrostimuliacija, postizometrinė relaksacija ir kt. Radus pagrindinę skausmo priežastį ir pritaikius tinkamą gydymą pasiekiami puikūs rezultatai – skausmas ima mažėti, atsistato sutrikusio segmento funkcija, pacientas gali laisviau judėti ir grįžti į įprastą gyvenimo tempą.

Būtina pabrėžti, kad kuo ilgiau kenčiame skausmus – tuo didesnis pažeidimas ar disfunkcija vyksta kūne. Kuo ilgiau delsiame, tuo didesni (kartais negrįžtami) pokyčiai įvyksta organizme, ilgiau užsitęsia gydymo ir reabilitacijos procesas.

Jei nugaros skausmas tęsiasi, nelaukite, kol jis taps lėtiniu. Kreipkitės į mus – išsiaiškinsime priežastį, padėsime sumažinti skausmą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Autoriai: Greta Ratkutė – Šalavėjuvienė, Gerda Jarukaitė

Komentaras

Būkite pirmas ir palikite savo nuomonę

Palikti komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.